Jaroslav Orševski – šefas nuo mažens

Lietuvoje virtuvės profesionalų ratas darosi vis didesnis – dėl ko mes labai džiaugiamės! Juk šie žmonės yra sunkaus darbo ir nesustojančios kūrybos rezultatas. Todėl mes mielai tęsiame pašnekesių su virtuvės šefais seriją ir šįkart apie pirmąsias patirtis ir klaidas virtuvėje kabamės su virtuvės šefu Jaroslav Orševski.

Vilnietis Jaroslav jau nuo paauglystės žinojo, kurlink pasuks jo profesinis kelias. Dar būdamas 11-os metų apie galimybę profesionaliai dirbti virtuvėje sužinojo iš brolio, kuris, būdamas vyresnis,  rinkosi savo specialybę ir ieškojo, kur įstoti, o kulinarija tąkart buvo itin linksniuojama. Nors brolis ir pasuko kitais kelias, mažasis Jaroslav jau suprato, kad “nepagadinęs” produktų namie, geras šefas neužaugs. Taigi, jau nuo 15 metų Jaroslav pradėjo mokytis tuometinėje Vilniaus prekybos ir verslo mokykloje.

Jau ne pirmasis mūsų kalbinamas šefas savo pirmuosius darbus prisimena Palangoje, kuria netrukus imsime vadinti geriausių Lietuvos šefų “krikštamote”. Vis gi “rimtasis” darbas buvo Rimi, vos sulaukus 17-os, kur jaunasis virėjas išmoko daugiausiai, keliavo po visus gamybos cechus, susipažino su kulinarijos specifika ir pamilo tai, kuo “kvėpuoja” iki šiol.

Taip pat paklausėme ir ar įsivaizduoja Jaroslav save kitur, nei virtuvėje. Taigi, jei neturėtume šio puikaus šefo, turėtume IT specialistą. Kadangi Lietuvoje jų netrūksta, o šefų vis dar stygius, linkime Jaroslavui nepersigalvoti dėl savo profesijos J

Paklaustas apie klaidas virtuvėje, Jaroslav kalba filosofiškai:

“Klaidų vyksta daug ir beveik kasdien. Vieni iš jų mokosi, kiti mokosi iš kitų daromų klaidų... O svarbiausia ko jos tavęs moko.”

Vis gi didžiausios ir klaidos (o ir pavojingiausios) nutiko dar tik pradėjus eksperimentuoti virtuvėje – o kaip kitaip išsiaiškinti, kad įkaitę riebalai ir vanduo nėra geri draugai. “ Mano viena iš pirmų klaidų buvo į įkaitusius riebalus netyčia įlašinti vandens ir pamatyti kaip ugnis kyla lyg mano tuometinės virtuvės (namuose). Kaip namai prisipildo dūmų, o tu žiūri į laikrodį ir matai, kad tuoj grįš tėvai...” dabar jau juokdamasis prisimena virtuvės šefas ir priduria  “Jei klausiate ar "pavyko" ką nors nunuodyti :) tai šio laimingojo vis dar ieškau... :)”

Ir pabagai, išduosime taisyklę, kurios Jaroslav vadovaujasi gamindamas – “Turi būti skanu, kaip pas mamą”.